Žemės zondai naudoja žemės gelmėse esančią šilumą

Žemės zondai įsisavina žemės gelmėse išsaugotą energiją (iki 200 m gylio). Jie susideda iš vertikaliai instaliuotų plastikinių vamzdžių, kuriuose cirkuliuoja sūrymas – vandens ir aplinkai nekenksmingos apsaugos nuo užšalimo priemonės mišinys. Žemės gelmėse išsaugota šiluma persiduoda į šį sūrymo kontūrą. Sūrymas per šilumos siurblį perduoda šilumą šildymo sistemai.

Žemės zondams reikia labai mažai vietos sode. Pakanka vieno taškinio gręžinio, ir galima įsisavinti žemės šilumą iš 50–200 m gylio. Gręžinio gylis ir žemės zondų kiekis bus nustatomi planuojant Jums reikalingą šilumos siurblį. Vienas šilumos siurblys veikia su keliais uždarais kontūrais. Todėl, sujungtas su žemės zondu, jis veikia labai ilgai ir nereikalauja beveik jokios priežiūros.

Energijos veiksmingumo požiūriu žemės zondai yra šiek tiek efektingesni negu plokštieji kolektoriai, tačiau zondui reikalingo gręžinio padarymas yra brangesnis. Be to, gręžimui reikalingas oficialus leidimas.

Plokštieji kolektoriai naudoja arti žemės paviršaus esančią šilumą

Plastikiniai plokštieji kolektoriai, įrengiami keliomis kilpomis apie 1,20–1,50 m gylyje, taip pat naudoja žemėje išsaugotą energiją per sūrymo kontūrą, kuris prijungtas prie šilumos siurblio.

Plokščiojo kolektoriaus matmenys bus nustatomi planuojant Jums reikalingą šilumos siurblį. Pagrindinė taisyklė yra tokia, kad kolektoriaus plotas turi būti maždaug dvigubai didesnis už apšildomą plotą. Plokštieji kolektoriai tinkamesni didesniuose sklypuose, jų įsigijimas šiek tiek pigesnis negu žemės zondų.

Kiek daug šilumos galima ištraukti iš žemės, priklauso visų pirma nuo žemės drėgnumo. Ypač gerai tinka drėgna molėta žemė, mažiau tinkama žemė, kurioje daug smėlio.
Dėl uždarų kontūrų su plokščiuoju kolektoriumi sujungtas šilumos siurblys veikia labai ilgai ir nereikalauja beveik jokios priežiūros.

Beje, žemę, po kuria įrengtas Jūsų plokščiasis kolektorius, galite neribotai apsodinti.

Šuliniai naudoja gruntiniame vandenyje esančią energiją

Šuliniai įsisavina energiją, kuri išsaugota gruntiniame vandenyje. Gruntinis vanduo paimamas per tiekimo šulinį ir tiekiamas į šilumos siurblį. Ataušintas vanduo po to išleidžiamas į surinkimo šulinį.

Šulinys turi minimalią įtaką Jūsų sodui, be to, jį galima papildomai naudoti ir apvandeninimui. Gruntinis vanduo turi palyginti pastovią ir – net žiemą – santykinai aukštą temperatūrą. Su juo šilumos siurblys pasiekia aukštus galingumo rodiklius.

Kad galėtumėte naudotis tokiais šuliniais šilumai įsisavinti, būtina turėti pakankamai daug gruntinio vandens bei gauti atitinkamą leidimą iš vandens apsaugos institucijos. Šis energijos įsisavinimo būdas, lyginant su zondo gręžinio padarymo išlaidomis, yra daug brangesnis.